užgarėti

garė́ti, gãri (-ė́ja), -ė́jo.

1. garu virsti, garuoti.

2. dūksoti, išsidvokti, stalbti: Alus uzbone garė́ja.
atgarė́ti, àtgari (-ė́ja), -ė́jo. atgaruoti: Kaip juodu. duris atvėrė, tai smalkus tvaiks jiemdviem priešais atgarėjo.
išgarė́ti, ìšgari (-ė́ja), -ė́jo.

1. išgaruoti; išdūksoti, nustalbti: A jau išgarė́jo gryčia, a možna uždaryt duris? Jeigu druska išgarės (neteks sūrumo), kuo bus sūdoma?. Gira išsigarė́jus.

2. išdvėsti: Visos vištos išgarė́jo. išnykti, dingti: Visi bernai išgarėjo, vienas atliko, ir tas nupliko. Kad vagis išgarė́tum, t. y. garais išeitum. Mūsų pievoj baigia išgarė́ti gerosios žolės.
nugarė́ti, nùgari (-ė́ja), -ė́jo.

1. ataušti, nugaruoti; nustalbti: Dėk bliūdą ant lango, tai nugarė̃s. Atdaryk kaminą, tegu dūmai nùgari, tai nesopės galvos. Per ilgą stovėjimą kava nugarėja. Nusgarė́jęs alus nebe toks.

2. galą gauti, nudvėsti: Jei vyras nugarėtų (numirtų), kiek jis man skolos paliktų. O kad tu nugarė́tum kur!

3. nunykti, numenkti: Karvelė lig pavaseriu visai nusigarė̃s.
pagarė́ti, pàgari (-ė́ja), -ė́jo

1. garu pašutinti: Pagarė́k burną, gerk garą. Tegu pasgarės kiek blynai – da geriau.

2. sumenkti: Višta kuodė vaikelius perėjo, pati pagarė́jo.

3. netekti kvėpavimo, uždusti: Vaikas beverkdamas pagarė́jo. Jis čia vis pasigarė́damas pasakoja. Ji kvatojas, parvirsta, pasìgari ir vėl juokias. | Jis, kai buvo mažas, du kartus pasigarė́jo (alpo iš pykčio) .
pérgarėti, pergarė́ti, pérgari, -ė́jo.

1. pergaruoti: Lįsk ant pečiaus, tai pérgarėsi (sušilsi) . Neužkiškit kamino, pakol žagarai nepérgarės (išeis šaltis iš jų), kad nebūtų garų ir galvų nepagaruotūte.

2. pernykti, perdžiūti: Pergarė́jęs, léisgyvis led parsivilko namo.
pragarė́ti, pràgari (-ė́ja), -ė́jo

1. praaušti, pragaruoti: Pragarės kiek kopūstai, tada valgysime.

2. pražūti, galą gauti: Pragarėsi tu šitam raiste. Kad tu pragarėtum!

3. nusigyventi, nuskursti: Jis šitais metais visai pragarė́jo. Mūsų Onytė vos ištekėjo, jau pragarėjo.

4. praleisti, prašvilpti: Tėvas numirė, ir sūnus visą turtą pragarė́jo.
sugarė́ti, sùgari (-ė́ja), -ė́jo

1. sudegti: Garėte sugarė́jo karčema, t. y. sudegė. Kad tu sugarė́tum!

2. užsirūstinti, papykti.
užgarė́ti, ùžgari (-ė́ja), -ė́jo.

1. užnykti, užskursti: Anos šalies svotai badu nudvėsę, ažugarė́ję.

2. kvėpavimo, žado netekti beverkiant, uždusti: Užgarė̃s vaiks, t. y. vieko neliks, užsirėks. Eik, tavo vaikas užsigarėjo iš rėksmo, t. y. juodas pasidarė, užgaižėjo. Kūdikis rėkdamas užsigarė́ja, užkneiksta. Neužsigarėk (neuždusk) bedirbdama. Lakštingala giedodama moka prigest, užsigarėt, atsigaut.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzgareti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x