išsk|irti, išskiria, išskyrė
1. atskirti iš krūvos, būrio: Išskirti besipešančius. Ir išskyrė mane jauną iš seselių pulko (d.). sngr.: Jie jau išsiskyrę (atskirai) gyvena.
2. atidalyti, atriboti: Kai kurie
sakinio dėmenys išskiriami kableliais (gram.). sngr.: Mūsų keliai išsiskyrė.
3. išleisti iš savęs: Skrandžio sienelių liaukos išskiria tam tikras sultis. sngr.: Degant dujoms, išsiskiria kiek šilumos.
4.
ištuokti: Teismas juos išskyrė. sngr. išskyrimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.