bū̃bnyti, -ija, -ijo (бyбнiць).
1. būgnyti 1: Būdavo, i varpais skambina, i bū̃bnija. Būbnykit, būbneliai, ko nogarsiausiai.
2. plačiai kalbėti (apie ką): Svietas bū̃bnija, kad bus vė vaina. garsinti: Apie savo darbus jis nebūbnija.
atbū̃bnyti. atsakyti kitam: Pasakai ką, tuoj i atbū̃bnija.
išbū̃bnyti. būbnijant paskelbti: Išbūbnijo ant miesto.
nubū̃bnyti. būbnijant versti spiesti (bites): Aulius, kurie nenor spiesti, nubūbnyti [išmokom].
pribū̃bnyti
1. primušti, pribubyti: Adomą pribūbnijo lig negyvo.
2. privalgyti: Pribū̃bnijai jau tu?
subū̃bnyti. imti būbnyti: Subūbnijo būbnuose.
užbū̃bnyti. imti būbnyti: Užbūbnijo tuoj, atsidarė vartai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.