áukštinti, -ina, -ino.
1. daryti aukštesnį: Gausim tvorą áukštinti, tie veršiai šoka kaip anginukai. Tūkstantės suvarytos svieto kas dieną mūrus aukštino.
2. didinti, dauginti: Neáukštink savo metų, tu neesi dar pilnametis.
3. vertinti, garbinti, girti: Vieni kitus áukština, giria – niekad nepapeiks. Svečias visų gerbiamas ir aukštinamas. Darbas žmogų aukština, o ne žemina. Tiktai laimingus geba žmones aukštinti ir mylėti. Nėr ko čia tau áukštintis, visi žino, kap tu gyveni. Patsai nesiáukštink, būsi nužemintas.
4. kelti, duoti aukštesnes pareigas: Tarnyboje áukštinti.
išáukštinti.
1. aukštai iškelti: Rankas išáukštinęs, kryžių kole nunešiau an kapų, tai visas suprakaitavau. Tu valdai kalnus išaukštintus.
2. išgirti, išgarbinti: Už pasidarbavimą jį išgyrė, išáukštino per susirinkimą. Kas pats pasiniekina, to neišaukštinsi. Jis labai išsigyrė, išsiáukštino. Nereikia labai išsiáukštinti, kad tik nenusmuktum.
3. duoti aukštesnes pareigas: Karalius ypatingai išaukštino vieną kunigaikštį, vardu Amandą.
nuáukštinti. per aukštą padaryti: Nuáukštinai vežimą (per aukštą prikrovei) . Per daug nusiáukštinai karkas.
paáukštinti.
1. aukštesnį padaryti: Reikia durų paáukštinti, labai žemos. Gal didins kluoną, gal ne, bet paáukštins. Kai padėsim pamatus, tai pasiáukštins tvartai.
2. per aukštą padaryti: Paáukštinai tvorą, kam tokios aukštos reikia. Jau tu man paáukštinai tais klumpes, net koja klypsta. Paáukštino vežimą kraut.
3. padidinti: Tuojau būtų vėl pašalintas paaukštintasis sviesto muitas.
4. iškelti, pagirti: Dievas Tėvas danguję jis sūnų savo. paduksint ir paáukštint teikės. Dievas jį. paaukštino ir davė jamui vardą. Kursai pats pasiaukštin, bus pažemintas.
5. pakelti tarnyboje: Geras buvo valdininkas, tai kad ir mažo mokslo, bet paaukštino.
6. kiek per aukštai balsą pakelti: Paáukštinai paimt tą dainą.
užáukštinti. aukštai paimti dainuojant: Graži daina, tik neužáukštink.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.