uvėrùmas. → uvėrus:
1. Tamukas turėjo motinos širdį, o tėvo uvėrumą, didmanystę. Ir uvėrùmas tavo bobos, viškai į raganą panaši.
2. Uvėrùmas žmonių, ar nusneš [mirdami]. Su tikru uvėrumu ryja raides, sklaisto lapus, įsigilina.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.