„Utiu“ – tai senovinis lietuviškas žodis, reiškiantis „dėl ko, ko pasekoje, todėl“. Jis vartotas kaip priežasties jungtukas, panašus kaip šiuolaikinėse kalbose „nes“ ar „todėl“.
Pavyzdžiai:
1. Iš senų tekstų:
„Utiu aš tavęs myliu, duodu tau šią dovaną.“
(t. y. Kadangi aš tavęs myliu, duodu tau šią dovaną.)
2. Šiuolaikinis stilizuotas vartojimas:
„Utiu tu mane palikai, širdis skauda.“
(t. y. Kadangi tu mane palikai, širdis skauda.)
Pastaba:
Šis žodis dabar laikomas archaizmu ir beveik nevartojamas kasdienėje kalboje, tačiau aptinkamas senuosiuose raštuose, tautosakoje ar poetiniuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.