„Usnynas“ – senas lietuviškas žodis, reiškiantis „usnis, pelkėtas, šlapynėmis apaugęs plotas“ (dažniausiai kalbant apie mišką ar pievą). Kilęs iš žodžio „usna“ (pelkė, šlapynė).
Pavyzdžiai:
1. Senieji miško keliai veda per gilią usną.
2. Tas usnynas per lietų visiškai nepraeinamas.
3. Pievelė usnynu pavirto po potvynių.
Trumpai:
Tai pelkėta, šlapia vietovė, dažniausiai apaugusi augmenija. Vartotas senesnėje literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.