x
urė̃dininkas, -ė. ūrė̃dininkas.
1. urėdninkas: Karalystės ūrė̃dininkas. Šie urėdininkai bei žalnieriai daugiausiai nėra krikščionys. Tad visiems paduonims … širdingai uždraudama …, jog tas, kursai … be pavelijimo tos vietos urėdininko nulaužys bei sudegys [tvorą],
ing pilį ten dirbtų tikrai bus vestas.
2. urėdas 1: Urėdininkai rūpinasi tik kaip daugiaus išlupti nuo mužiko.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.