x
vedėjà. vedė́ja.
1. stačiakampio pavidalo prie dviejų karčių pritvirtintas dvibradis tinklas: Vedėja žvejojama dviese plaukiant pavandeniui dviejose valtelėse. Inlindęs kelmas sudraskė vedė́ją. Sutaisyk vedė́ją, eisim vakare žuvaut. Einam, su vedėjà pažuvaunam. Su tąj vedėjà gaudėm žuvį.
2. prie karties pritvirtintas ant lanko užtemptas tinklas žuvims gaudyti, samtis: Tinklas ant vieno žmogaus be gerklės bus vedė́ja. Žūklaudavo su vedė́ja: tokia terba, lankas apipintas. Ledus nešant pavasario laike gaudo su vedė́ja. Vedėjė̃lę pasiema ir eina [žuvaut].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.