Laima – lietuvių mitologijoje ir folkloro personifikacija, lemties deivė, kuri nulemia žmogaus likimą, gyvenimo kelią, laimę ir nelaimę.
Pagrindinės reikšmės:
1. Mitologinė figūra – viena svarbiausių dievybių, gimimo, santuokos, mirties valdytoja.
2. Laimės, likimo įsikūnijimas – dažnai minima dainose, pasakose, patarlėse.
3. Simbolis – laimės, teigiamos lemties, sėkmės įsikūnijimas (pvz., posakyje „Laimė lindo“).
Pavyzdžiai:
- Mitologijoje: Laima nulemia naujagimio likimą, lanko gimimo vietą.
- Folklore: „Kur Laimė gyvena, ten ir laimė“ (patarlė).
- Dainoje: „Laimė, mano Laimėle, kur tu apsistojai?“ (liaudies daina).
- Šiuolaikiniame vartojime: „Turi savo Laimę“ – apie sėkmingą žmogų.
Trumpai: Laima – lietuvių mitinė lemties deivė ir laimės simbolis, giliomis šaknimis kultūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.