„Uotinės“ – tai lietuviškas terminas, reiškiantis piršlybas arba piršimosi ceremoniją (iš žodžio „uosis“, seniau naudoto piršliui arba jaunikio tėvui).
Pavyzdžiai:
1. Tradicinis kontekstas:
„Uotinės vyko pagal senąsias papročias – su dainomis ir simboliniais dovanų mainais.“
2. Šiuolaikinis vartojimas:
„Jie pasirinko šventi uotines artimoje šeimos ratuje prieš vestuves.“
3. Literatūroje:
Romane „Altorių šešėly“ (V. Mykolaičio-Putino) minimos uotinės kaip svarbus piršlybų etapas.
Trumpai: tai piršlybų ritualas, dalis lietuviškos vestuvių tradicijos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.