Uolažievė – tai žodis, kuriuo apibūdinamas uolėtas, akmenuotas ar labai kietas dirvožemis (pvz., smėlio ar žvyro sluoksnis po humuso). Dažnai vartojamas kalbant apie dirvožemį, netinkantį ar sunkų dirbti.
Pavyzdžiai:
1. Šiame lauke uolažievė, net plūgas stringa.
2. Sodininkai skundžiasi, kad sode gili uolažievė.
3. Statybų metu atrado storą uolažievę, todėl teko naudoti specialią techniką.
Trumpai: Uolažievė – kieta, akmenuota žemė, trukdanti ar sunkiai dirbama.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.