Ungsčiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą ar moralinavimą, dažnai su nepatogiais arba nemaloniais klausimais ar pastabomis. Jis kilęs iš žodžio „ungti“ (versti, spausti, trukdyti).
Pavyzdžiai:
1. Šeimoje:
„Tėvas vėl pradėjo ungstis dėl mano pažymių – klausinėjo pusvalandį.“
2. Darbe:
„Vadovas su visais atliko ungstį dėl vėlavimų.“
3. Bendravime:
„Nustok manęs ungstyti – aš tau jau viską paaiškinau!“
Sinonimai: priekaištavimas, moralizavimas, ilgas „pamokslas“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.