„Ulbuonėlis“ yra švelnus, šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, minkštą, apvalų daiktą (dažniausiai – minkštą žaislą, pagalvėlę ar panašų daiktą). Kilęs iš žodžio „ulbuonas“ (apvalus, putlus).
Pavyzdžiai:
1. Žaislas: Vaikas prisiglaudė prie minkšto meškiuko – savo mėgstamo ulbuonėlio.
2. Pagalvėlė: Ant sofos gulėjo spalvotas ulbuonėlis, skirtas kaklui paremti.
3. Perkeltine prasme (apie žmogų): Jis toks ulbuonėlis – visada šypsosi ir mielas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.