uki

"Uki" lietuvių kalboje yra sangrąžinis įvardis, vartojamas nurodant veiksmą, grįžtantį į veikėją (save, sau, savimi). Atitinka „save“ arba „sau“ priklausomai nuo linksnio.

Pavyzdžiai:
1. Vardininkas (dažniausiai su sangrąžiniu veiksmažodžiu):
- Jis pasipuošė. (čia „pasi-“ yra priešdėlis, atitinkantis „uki“)
- Ji ukišypsojo. („save“ šypsosi)

2. Galininkas (ko? ką? – save):
- Jis matė save veidrodyje.
- Ji myli save.

3. Įnagininkas (kuo? – savimi):
- Ji didžiuojasi savimi.
- Jis rūpinasi savimi.

Trumpai:
„Uki“ reiškia grįžtamąjį ryšį su veikėju (pvz., matyti save, rūpintis savimi). Lietuvių kalboje dažniau vartojamas priešdėlis pasi- arba žodžiai save, sau, savimi.

Įrašas
Paaiškinimas	"Uki" lietuvių kalboje yra sangrąžinis įvardis, vartojamas nurodant veiksmą, grįžtantį į veikėją (save, sau, savimi). Atitinka „save“ arba „sau“ priklausomai nuo linksnio. Pavyzdžiai: 1. Vardininkas (dažniausiai su sangrąžiniu veiksmažodžiu): - Jis pasipuošė. (čia „pasi-“ yra priešdėlis, atitinkantis „uki“) - Ji ukišypsojo. („save“ šypsosi) 2. Galininkas (ko? ką? – save): - Jis matė save veidrodyje. - Ji myli save. 3. Įnagininkas (kuo? – savimi): - Ji didžiuojasi savimi. - Jis rūpinasi savimi. Trumpai: „Uki“ reiškia grįžtamąjį ryšį su veikėju (pvz., matyti save, rūpintis savimi). Lietuvių kalboje dažniau vartojamas priešdėlis pasi- arba žodžiai save, sau, savimi.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.