uisdyti

Uisdyti – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „užgesti“ (pvz., apie ugnį, šviesą), „užslopinti“, „užtildyti“.

Pavyzdžiai:
1. Ugnį uisdė pelenais. (Užgesino ugnį pelenais.)
2. Žvakę uisdė pirštu. (Užgesino žvakę pirštu.)
3. Niekas negalėjo jo pykčio uisdyti. (Niekas negalėjo užslopinti jo pykčio.)

Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas labai retai, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.

Įrašas
Paaiškinimas	Uisdyti – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „užgesti“ (pvz., apie ugnį, šviesą), „užslopinti“, „užtildyti“. Pavyzdžiai: 1. Ugnį uisdė pelenais. (Užgesino ugnį pelenais.) 2. Žvakę uisdė pirštu. (Užgesino žvakę pirštu.) 3. Niekas negalėjo jo pykčio uisdyti. (Niekas negalėjo užslopinti jo pykčio.) Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas labai retai, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.