„Uikis“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis nuovargis, išsekimas, alkanumas (dažniausiai dėl sunkaus darbo ar kelionės). Vartojamas šnekamojoje kalboje, ypač senesnėje ar tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. „Po visos dienos lauko darbo apėmė toks uikis, kad vos kojos nešė.“
2. „Ilga kelionė pėsčiomis sukėlė didelį uikį.“
3. „Seneliai sakydavo: 'Nuo uikio ir duona skani'“ (iš patarlės).
Trumpai:
Tai fizinis išsekimas, dažniausiai susijęs su fiziniu darbu ar ilga veikla.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.