tvyskė́ti, tvýska (tvýksta), -ė́jo. tvỹskėti, -ėja, -ėjo.
1. žaibuoti (ppr. smarkiai): Tavo žaibai tvyskėjo ant žemės.
2. tviskėti 2: Rasos lašeliai tvyskėjo saulėje. Ant aukšto bokšto tvyskėjo kryžius. Viduryje parko tvyska prūdai.
3. tviskėti 4: Auksu tvyskė́ti. Tvyskė́ti ištaigingumu.
4. dundėti, griaudėti.
ištvyskė́ti; . ištviskėti.
patvyskė́ti.
1. smarkiai spirti: Širmukas, matyt, piktas: bėroja ėjo prie ėdžių, tai kad patvỹskėjo, misliau, kad užmuš.
2. nuaidėti, nugriaudėti: Patvyskėjo šūvis, ir žmogus parpuolė negyvas.
sutvyskė́ti.
1. sumirgėti, sušvytėti.
2. smarkiai sušvytėti. Sutvyskėjo žaibai; grumėjimas sukratė orą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.