Tutinėjimas – tai savo tarmės, vietinės kalbos vartojimas bendravime vietoj bendrinės kalbos.
Pavyzdžiai:
1. Vietoj bendrinio „eiti“ sakoma „eit“ (dzūkų tarmė).
2. Vietoj „labas rytas“ – „rytas“ (vakarų aukštaičiai).
3. Vietoj „namas“ – „noms“ (pietų žemaičiai).
4. Vietoj „šaltas“ – „šalts“ (su charakteringu „s“ garsu, dažna dzūkų ypatybė).
Tai dažnai pasitaiko neformaliame bendravime, ypač gimtojoje vietovėje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.