Tuštpuikybė – tai tuščias, beprasmis puikybė, išdidumas be pagrindo; tuščias pasipūtimas.
Pavyzdžiai:
1. Kalboje: "Jo tuštpuikybė neleidžia pripažinti klaidų."
2. Literatūroje: Veikėjai, kurie išsipučia dėl menkų pasiekimų.
3. Kasdienybėje: Puikuotis netikromis ar nereikšmingomis vertybėmis (pvz., brangiais daiktais be asmeninių nuopelnų).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.