tuštima

"Tuštima" – tai kūrinio (dažniausiai eilėraščio) pabaiga, kurioje kartojama pradžios eilutė arba posmas, sudarant rėmą arba pabrėžiant pagrindinę mintį.

Pavyzdžiai:
1. Lietuvių liaudies dainoje:
Pirmas posmas: "Oi šermukšnio, šermukšnelio, / Kam taip vėlai žaliuoji?"
Paskutinis posmas (tuštima): "Oi šermukšnio, šermukšnelio, / Kam taip vėlai žaliuoji?"

2. M. K. Čiurlionio eilėraštyje "Pavasario balsai":
Pradžioje ir pabaigoje kartojama: "Skamba vasarėlis, / Žiedus pakratė."

Trumpai: Tuštima – tai pradžios kartojimas kūrinio pabaigoje, siekiant vientisumo arba emocijos sustiprinimo.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'tustima' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Tuštima" – tai kūrinio (dažniausiai eilėraščio) pabaiga, kurioje kartojama pradžios eilutė arba posmas, sudarant rėmą arba pabrėžiant pagrindinę mintį. Pavyzdžiai: 1. Lietuvių liaudies dainoje: Pirmas posmas: "Oi šermukšnio, šermukšnelio, / Kam taip vėlai žaliuoji?" Paskutinis posmas (tuštima): "Oi šermukšnio, šermukšnelio, / Kam taip vėlai žaliuoji?" 2. M. K. Čiurlionio eilėraštyje "Pavasario balsai": Pradžioje ir pabaigoje kartojama: "Skamba vasarėlis, / Žiedus pakratė." Trumpai: Tuštima – tai pradžios kartojimas kūrinio pabaigoje, siekiant vientisumo arba emocijos sustiprinimo.