„Tupinys“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis nedidelį, nevikrų, nerangų ar apkūnų gyvūną (dažniausiai kalbant apie paukštį ar žvėrį). Taip pat gali bališkai apibūdinti lėtą, nerangų žmogų.
Pavyzdžiai:
1. Kaimynų kalakutas – tikras tupinys, vos juda.
2. Nepavok šuns, jis toks tupinys, kad tik miega.
3. Ei, tupiny, ar vis dar miegi? (švelnus pašaipus kreipimasis).
Pastaba: Žodis dažnai vartojamas šmaikščiai ar neoficialioje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.