tupinė|ti, tupinėja, tupinėjo
1. džn. mžb. tupėti 1: Balandžiai tupinėja šeimininkui ant pečių.
2. visą laiką krutant, kažai ką padaryti: tupinėja apie daržus per kieurą dieną. Tupinėti po kambarį. Vietoje tupinėti sngr.
3. prk.
stengtis įtikti, šokinėti: Ko tu tupinėji apie jį?! tupinėjimas Žiūrėk: [tupėti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.