Tupinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, neveiklų buvimą vienoje vietoje (dažniausiai sėdint), pvz., prieš ekraną ar vienam kambaryje.
Pavyzdžiai:
1. Vaikai visą dieną tupinėjo prie kompiuterio.
2. Po atleidimo jis savaitėmis tupinėjo namuose, nieko neveikdamas.
3. Vietoj pasivaikščiojimo ji mėgsta tupinėti ant sofos su knyga.
Trumpai: tai neveikli, dažnai ilga laiką trunkanči sėdėjimo būsena.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.