tupinėjimas

tupinė́jimas.

1. → tupinėti
1.

2. → tupinėti 5: Valentinas jį sūriai pabardavo už tupinėjimą prie ugnies. Išriedėję viščiukai… savo ciepsėjimu bei tupinėjimu apie vaikvedę linksmindavo mažuosius.

3. → tupinėti 6: Tas tik tupinė́jimas mums įkyru – kaip po pakulas. Aš ją jau iš jos tupinė́jimo pažįstu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'tupinejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tupinė́jimas</b>. <br/>1. → tupinėti 1. <br/>2. → tupinėti 5: Valentinas jį sūriai pabardavo už tupinėjimą prie ugnies. Išriedėję viščiukai… savo ciepsėjimu bei tupinėjimu apie vaikvedę linksmindavo mažuosius. <br/>3. → tupinėti 6: Tas tik tupinė́jimas mums įkyru – kaip po pakulas. Aš ją jau iš jos tupinė́jimo pažįstu.

tupinėjimas

#