x
tūpčio|ti, tūpčioja, tūpčiojo džn. tūpti.
1. tupinėti: Kad šoki, tai šok, netūpčiok.
2. nesėkmingai, nerangiai dirbti: tūpčioja tūpčioja, o darbas nė iš vietos.
3. prk. stengtis, įtikti, šokinėti: Apie svečią tūpčioti tūpčiojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.