tuoprisėdos
"Tuoprisėdos" – tai lietuvių liaudies dainose ir tautosakoje vartojamas poetinis žodis, reiškiantis tuopos (arba gluosnio) šaknis arba prie tuopos (gluosnio) augančias sėdynes (pvz., kerpės, samanos). Dažnai naudojamas kaip metafora minkštam, patogiam sėdėjimo vietui gamtoje.
Pavyzdžiai:
1. Liaudies dainoje:
"Aš tuoprisėdose, brolužėli, gulėjau,
Šaltas lietus, brolužėli, mane plovė."
(Čia simbolizuoja natūralią, bet drėgną/šaltą buveinę gamtoje.)
2. Metaforiškai:
Galima sakyti apie žmogų, sėdintį prie gluosnio prie vandens:
"Jis ilsisi tuoprisėdose, klausydamas upės žvimbes."
Trumpai:
Tai poetiškas gamtos vaizdinys, susijęs su tuopa/gluosniu ir ramia, natūralia vieta prie vandens.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.