Tūnėtojas – tai žmogus, kuris tūnija, t. y. dirba tūnų (tuną) – senovinį lietuvių muzikos instrumentą, panašų į vamzdinius varpus.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: „Kaimo šventėje tūnėtojas grojo senovinį melodiją.“
2. Perkeltine prasme: „Jis tūnėtojas tarp politikų – visada suderina priešingas nuomones.“ (Simbolizuoja mediatoriaus ar derintojo vaidmenį).
3. Meno kontekste: „Folklorno ansamblio tūnėtojas atgaivino pamirštą tradiciją.“
Trumpai: Terminas tiesiogiai reiškia tūno muzikantą, bet gali būti vartojamas alegoriškai apie žmogų, kuris „derina“ ar „suderina“ kaip instrumentas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.