„Tūlė“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis atokią, užmirštą vietą, užkampį, atšalį (dažnai vartotas su neigiama prasme).
Pavyzdžiai:
1. Gyveno kažkokiame tūlėj, toli nuo miesto.
2. Užsukom į tūlę, kur net kelio nebuvo.
3. Tas kaimas – gryna tūlė, niekas ten nevyksta.
Pastaba:
Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.