x
tū́belis. tūbẽlis.
1. tūbvėlis 1: Pagalys, su kuriuo milą veliant varto, vadinas tū́belis. Su geru tū́beliu gerai gali suvelti žekes.
2. gauruotas kailis: Vilko tū́belis, meškos gauruotinė. Vilko tūbẽlis, lokės (meškos) gauruotinė, kas tos dainos nemokės, nė už stalo nesėdės.
3. tūba 4: Jei koks liurbis pasitaikydavo, išsiųsdavo parnešti tū́belio. Kitsykį parnešė tū́belį – pelų pripiltą maišą. Tam miluo reikėjo eiti tū́belio pasižyčioti iš kaimynų. O koks tas tū́belis yra, aš vėl nežinau.
4. žioplys, ištiža: I baigė mokslus, o toki tū́belis tebuvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.