trùkterėti, -ėja (-ia. -i), -ėjo. truktelėti:
1. Trùkterėj [o] vadeles ir nulėkė. Jis tuo kartu trùkterė [jo] meškerę ir nieko nesugavo. Kap nepatinka, tai trùkteri lenciūgą [karvė],
kam greitai vedi. Vieną [išnarintą ranką] trùkterėjo trupučiuką ir atstatė. Jeigu reikia katro kavalieriaus, tai su [šikšnosparnio kaulo] kabliuku trùkterėk – ir prisvils. | O tuo čėsu kad trùkterėjo arklys, jau ašiai ant to vežimo paslydau.
2. Arklys trùkterėjo vežimą. kiek patraukti, išjudinti: Pastarą vainiką dedant samdytas vaikiukas staigu trukterėjo ramtį. kiek ištraukti iš kur: Trukterėti kalaviją.
3. kiek pasivesti, pasivedėti: Paėmė Adomą už rankovės ir trukterėjo trobos linkui.
4. kiek palenkti, patraukti į savo pusę: Dėkavojame, jog mus … prakartan bažnyčios tavo … meilingai trukterėti teikeisi.
5. smarkiau suplakti, sudrebėti. O kaip [Dovydas] kraštą Saulo [sermėgos] buvo nupjovęs, trukterėjo širdis jo.
6. pradėti (ką daryti, dirbti): Jy šiemet nei netrùkterė [jo] verpt!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.