trūbijimas

Trūbijimas – tai veiksmažodis, reiškiantis trukdyti, kliudyti, stabdyti (dažniausiai fiziniu požiūriu).

Pavyzdžiai:
1. Stabdymas: Kėdė trūbijo duris. (fiziškai neleido atsidaryti)
2. Kliūtis: Didelis akmuo trūbijo kelią. (užstodamas kelią)
3. Perkeltine prasme: Baimė trūbijo jam kalbėti. (sukėlė vidinę kliūtį)

Trumpai:
Naudojama apibūdinti fizinę arba abstrakčią kliūtį, kuri sulėtina, stabdo ar neleidžia vykti veiksmui.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'trubijimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Trūbijimas – tai veiksmažodis, reiškiantis trukdyti, kliudyti, stabdyti (dažniausiai fiziniu požiūriu). Pavyzdžiai: 1. Stabdymas: Kėdė trūbijo duris. (fiziškai neleido atsidaryti) 2. Kliūtis: Didelis akmuo trūbijo kelią. (užstodamas kelią) 3. Perkeltine prasme: Baimė trūbijo jam kalbėti. (sukėlė vidinę kliūtį) Trumpai: Naudojama apibūdinti fizinę arba abstrakčią kliūtį, kuri sulėtina, stabdo ar neleidžia vykti veiksmui.