Triūbavimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą, beprasmį vartojimą žodžių.
Pavyzdžiai:
1. Senis vėl įsijungė į savo triūbavimą apie senas laikas.
2. Nustok triūbauti ir eikime tiesiai prie reikalo.
3. Jo kalba buvo vienas tuščias triūbavimas, nieko naujo nesužinojau.
Sinonimai: plepėjimas, tuščias kalbėjimas, alkanimas, žodžių vartojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.