Triaukšlis – tai trijų skiemenų eilės dalis (metrinis pėdsakas) klasikinėje poezijoje, kurio priešpaskutinis skiemuo yra ilgas, o paskutinis – trumpas.
Pavyzdys (iš romėnų poezijos, lotynų kalba):
Cārminǎ (čia „–“ žymi ilgą skiemenį, „◡“ – trumpą):
– – ◡
Trumpai:
- Triaukšlis = 3 skiemenys.
- Ritmas: ilgas + ilgas + trumpas (– – ◡).
- Naudotas senovės graikų ir romėnų eilėdarose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.