Torielnyčia – tai mažas, paprastas, medinis namelis ar trobelė, dažniausiai miške ar pakelėje, tradiciškai siejamas su vienuolių ar skurdžių žmonių buveine. Pavadinimas kilęs iš žodžių „toras“ (kalva) ir „elnyčia“ (gyvenamoji vieta).
Pagrindinės reikšmės:
1. Religinis kontekstas: Vienuolių ar atsiskyrėlių vieta maldai ir kontempliacijai.
2. Architektūrinis: Paprasta, medinė, nedidelė pastato forma.
3. Simbolinis: Vieta tyrai, ramybei, atsiskyrimui nuo pasaulio.
Pavyzdžiai vartojime:
- „Miško gilumoje stovėjo seną laiką menanti torielnyčia.“
- „Poilsiautojai atrado apleistą torielnyčią prie ežero.“
- „Rašytojas įsikūrė torielnyčioje, siekdamas ramybės kūrybai.“
Sinonimai: skėlynė, trobelė, atsiskyrėlio buveinė, klėtis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.