Topelėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, atsargų judėjimą (ypač apie žmones), dažnai su neigiama prasme: nerangumas, tingus, neryžtingas veiksmų tempas.
Pavyzdžiai:
1. Senis topelėjo per kiemą, sustodamas kas kelis žingsnius.
2. Nebetopelėk – pavėluosi į traukinį!
3. Darbas eina topelėjant, niekas neskuba.
Sinonimai: sliūkinti, vilktis, drūskinti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.