tobulybė

Tobulybė – tai abstraktus daiktavardis, reiškiantis idealų tobulumą, visišką užbaigtumą, be trūkumų būseną. Dažniausiai vartojama filosofiniame, moraliniame ar estetiniame kontekste.

Pagrindinės reikšmės:
1. Idealus tobulumas – aukščiausias kokybės laipsnis, neturintis jokių trūkumų.
2. Visas užbaigtumas – pilnatvė, kuriai nieko nebetrūksta.
3. Absoliutus standartas – etalonas, prieš kurį vertinama tikrovė.

Pavyzdžiai:
- Meno kūrinyje siekiama tobulybės, bet ji retai pasiekiama.
- Tikėjime Dievas dažnai suprantamas kaip tobulybės įsikūnijimas.
- Gamtoje tobulybės ieškoti beprasmiška – ji tobula savo įvairove.
- Jo darbas – tobulybės pavyzdys, kiekviena detalė apgalvota.

Sinonimai: tobulumas, idealumas, pilnatvė, absoliutus tobulumas.

Įrašas
Paaiškinimas	Tobulybė – tai abstraktus daiktavardis, reiškiantis idealų tobulumą, visišką užbaigtumą, be trūkumų būseną. Dažniausiai vartojama filosofiniame, moraliniame ar estetiniame kontekste. Pagrindinės reikšmės: 1. Idealus tobulumas – aukščiausias kokybės laipsnis, neturintis jokių trūkumų. 2. Visas užbaigtumas – pilnatvė, kuriai nieko nebetrūksta. 3. Absoliutus standartas – etalonas, prieš kurį vertinama tikrovė. Pavyzdžiai: - Meno kūrinyje siekiama tobulybės, bet ji retai pasiekiama. - Tikėjime Dievas dažnai suprantamas kaip tobulybės įsikūnijimas. - Gamtoje tobulybės ieškoti beprasmiška – ji tobula savo įvairove. - Jo darbas – tobulybės pavyzdys, kiekviena detalė apgalvota. Sinonimai: tobulumas, idealumas, pilnatvė, absoliutus tobulumas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.