Pilnatvė – tai pilnaties, visiškumo būsena, dažniausiai vartojama kalbant apie mėnulio fazę (pilnatis) arba perkeltine prasme – apie kažko išsivystymo ar gausos viršūnę.
Pavyzdžiai:
1. Astronominė prasmė:
Šiąnakt – mėnulio pilnatvė.
2. Perkeltinė prasmė (visiškumas, branda):
Kūrybinė pilnatvė.
Gyvenimo pilnatvė.
3. Retesnė prasmė (gausa, perteklius):
Vasaros vaisių pilnatvė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.