Tiuliukė – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis mažą butą, kambarį ar būstą, dažniausiai nepatogų, ankštą ar nuosavų patalpų trūkumą. Vartojamas šnekamojoje kalboje, dažnai su šiek tiek neigiamu ar šmaikščiu atspalviu.
Pavyzdžiai:
- „Gyvenu tiuliukėj, vos įeina lova ir stalas.“
- „Nusipirkau tiuliukę centre, bet bent jau savo.“
- „Čia ne butas, o tiuliukė – net virtuvės atskiros nėra.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.