Timputis – tai lietuviškas žodis, reiškiantis nedidelę, dažniausiai neįžymią asmenybę, paprastą žmogų, kuris neturi didelės įtakos ar autoriteto. Jis vartojamas šiek tiek pagarbiai arba su užuojauta, kartais ironiškai.
Pavyzdžiai:
1. Kaimo gyvenime jis buvo tik paprastas timputis, bet visi jo gerbė.
2. Ką ten gali žinoti tas timputis? (šiuo atveju su šiek tiek panieka).
3. Nepaisant to, kad jis laikosi timpučiu, jo patarimas buvo labai protingas.
Sinonimai: niekužis, menkystė, paprastas žmogus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.