tiesavieta

Tiesavietė – tai kalbos priemonė, kai žodžiai ar sakiniai vartojami pažodine, tiesiogine prasme, be metaforų, perkėlimų ar stilistinių išraiškos priemonių. Tai priešinga alegorijai, metaforai ar ironijai.

Pavyzdžiai:
1. "Lauke lyja." (tiesioginis faktas, nėra paslėptos reikšmės)
2. "Knyga guli ant stalo." (objektyvus aprašymas)
3. "Jis atidarė langą." (veiksmo tiesioginis apibūdinimas)

Naudojama: mokslo tekstuose, instrukcijose, teisės aktuose, tiesioginiame bendravime, kai svarbus tikslumas ir aiškumas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'tiesavieta' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Tiesavietė – tai kalbos priemonė, kai žodžiai ar sakiniai vartojami pažodine, tiesiogine prasme, be metaforų, perkėlimų ar stilistinių išraiškos priemonių. Tai priešinga alegorijai, metaforai ar ironijai. Pavyzdžiai: 1. "Lauke lyja." (tiesioginis faktas, nėra paslėptos reikšmės) 2. "Knyga guli ant stalo." (objektyvus aprašymas) 3. "Jis atidarė langą." (veiksmo tiesioginis apibūdinimas) Naudojama: mokslo tekstuose, instrukcijose, teisės aktuose, tiesioginiame bendravime, kai svarbus tikslumas ir aiškumas.