tiesadarys

Tiesadarys – tai žodis, reiškiantis priežastį, pagrindimą, argumentą arba įrodymą. Dažniausiai vartojamas kalbant apie loginį pagrindimą, teiginį, kuriuo remiantis daroma išvada.

Pavyzdžiai:
1. Filosofijoje/logikoje:
„Visas žmogus yra mirtingas. Sokratas yra žmogus. Todėl Sokratas yra mirtingas.“
Čia pirmieji du sakiniai yra tiesadariai (prielaidos), iš kurių daroma išvada.

2. Kasdienėje kalboje:
„Jo tiesadarys buvo įtikinamas: jei lyja, turėsiu skėtį.“

3. Teisme:
„Kaltinimas paremtas silpnais tiesadariais – trūksta tiesioginių įrodymų.“

Trumpai: Tiesadarys – tai minties, sprendimo ar teiginio pagrindas arba priežastis.

Įrašas
Paaiškinimas	Tiesadarys – tai žodis, reiškiantis priežastį, pagrindimą, argumentą arba įrodymą. Dažniausiai vartojamas kalbant apie loginį pagrindimą, teiginį, kuriuo remiantis daroma išvada. Pavyzdžiai: 1. Filosofijoje/logikoje: „Visas žmogus yra mirtingas. Sokratas yra žmogus. Todėl Sokratas yra mirtingas.“ Čia pirmieji du sakiniai yra tiesadariai (prielaidos), iš kurių daroma išvada. 2. Kasdienėje kalboje: „Jo tiesadarys buvo įtikinamas: jei lyja, turėsiu skėtį.“ 3. Teisme: „Kaltinimas paremtas silpnais tiesadariais – trūksta tiesioginių įrodymų.“ Trumpai: Tiesadarys – tai minties, sprendimo ar teiginio pagrindas arba priežastis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.