Tėvūnija – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis tėvų namus, ūkį ar turtą, taip pat gali būti vartojamas perkeltine prasme kaip protėvių palikimas, tradicijos ar kultūrinė paveldėjimo dalis.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
„Po tėvų mirties jis paveldėjo tėvūniją – sodybą su laukais.“
2. Perkeltinė reikšmė:
„Kalba saugo mūsų tėvūniją – protėvių žodžius ir išmintį.“
„Tautinės šventės – tai mūsų dvasinė tėvūnija.“
Trumpai: Tai materialus ar dvasinis tėvų / protėvių palikimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.