tėvionaitis

Tėvionaitis – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „tėvo brolis“, t.y. dėdė iš tėvo pusės (lygiavertis šiuolaikiniam žodžiui „dėdė“). Kartais vartotas ir platesne prasme – bet kuris vyresnio amžiaus artimas giminaitis.

Pavyzdžiai:
1. „Mano tėvionaitis atvyko iš kaimo su dovanomis.“
2. „Seni rankraščiai mini, jog tėvionaičio namuose buvo sutinkami vaikų vaikai.“

Pastaba:
Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikineje kalboje paprastai vartojamas žodis „dėdė“.

Įrašas
Paaiškinimas	Tėvionaitis – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „tėvo brolis“, t.y. dėdė iš tėvo pusės (lygiavertis šiuolaikiniam žodžiui „dėdė“). Kartais vartotas ir platesne prasme – bet kuris vyresnio amžiaus artimas giminaitis. Pavyzdžiai: 1. „Mano tėvionaitis atvyko iš kaimo su dovanomis.“ 2. „Seni rankraščiai mini, jog tėvionaičio namuose buvo sutinkami vaikų vaikai.“ Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikineje kalboje paprastai vartojamas žodis „dėdė“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.