Tęvilelis – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų pasakojimą ar kalbą, dažnai be aiškios pabaigos ar esmės.
Jis kilęs iš žodžių tęsti + viltis („tęstina viltis“), ironiškai nusakant kalbą, kuri „tęsiasi amžinai“.
Pavyzdžiai:
1. Senelis vėl pradėjo tęvilelį apie savo jaunystę – užmigo per penkias minutes.
2. Dėstytojo paskaita virto tęvileliu, niekas nebesuprato, kur jis nori išvysti.
3. Vadovas paleido tęvilelį apie strategiją, bet konkrečių sprendimų nepateikė.
Sinonimai: bekečiojimas, plepalai, nesibaigianti kalba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.