Tetrarchas (gr. τετράρχης – „keturių valdytojas“) – tai:
1. Senovės valdovo titulas, reiškė ketvirtadalio regiono (pvz., Romos provincijos) valdytoją.
2. Romos tetrarchija – Diokletiano reforma (293 m.), kai imperija buvo valdoma keturių valdovų (dviejų Augustų ir dviejų Cezarių).
3. Biblijoje minimi Judėjos tetrarchai (pvz., Herodesas Antipas, valdęs Galilėją).
Pavyzdžiai:
- Herodas Antipas – Galilėjos tetrarchas, minėtas Naujajame Testamente.
- Filipas – kitas Herodo sūnus, tetrarchas Iturėjos ir Trachonitido regionų.
- Romos tetrarchai: Diokletianas, Maksimianas, Galerijus, Konstancijus Chloras (valdė imperijos ketvirtadaliais).
Trumpai: tetrarchas – regiono valdytojas, dalijant valdžią ketveriems.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.