Tenutas – tai ilgalaikio nuomos (dažniausiai žemės ar pastatų) sutartis, būdinga viduramžiams ir ankstyvajam naujajam laikotarpiui Europoje. Pagrindinės savybės:
- Ilgalaikiškumas – nuoma sudaroma dažnai keliolikai metų ar net gyvenimui.
- Fiksuota įmoka – nuomininkas moka savininkui (senjoriui) piniginę ar natūrinę įmoką (pvz., derlių).
- Stabilumas – nuomininkas (vasalas ar valstietis) turėjo teisę naudoti turtą, bet ne jo savininkas.
Pavyzdžiai:
1. Žemės tenuta – valstietis nuomoja dvarininko žemę, už tai moka dalį derliaus ir atlieka prievoles.
2. Karinė tenuta – riteris gauna žemę (feodą) už karinę tarnybą karaliui ar didikui.
3. Miesto tenuta – amatininkas ilgalaikiškai nuomoja dirbtuves ar gyvenamą namą miesto savininko.
Trumpai: Tenuta – viduramžių ilgalaikė nuomos sistema, kurianti ekonominius ir socialinius ryšius tarp žemės savininko ir naudotojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.