Vasalas – žmogus, priklausantis feodalui (valdovui ar didikui) ir įsipareigojęs jam ištikimybę, paramą (dažnai karinę) mainais į žemę (feodą) ar apsaugą.
Pavyzdžiai:
- Viduriamžiais ritorius, gavęs žemę iš karaliaus, tampa jo vasalu ir privalo tarnauti kariuomenėje.
- Bajoras, pripažįstantis kito didiko ar kunigaikščio viršenybę ir atliekantis tam tikras pareigas.
- Valdovas, kuris save laiko kito, stipresnio valdovo (pvz., imperatoriaus) vasalu (simbolinė ar faktiška priklausomybė).
Trumpai: Vasalas – feodalinės santvarkos dalyvis, susietas abipusėmis pareigomis su savo seniors.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.