Tekūnas – tai senas lietuviškas žodis, reiškiantis „pabėgėlis, beglys, klajūnas“. Dažniausiai vartotas apie žmogų, kuris bėga nuo baudžiavos ar kitų prievolių, klajoja be pastovios gyvenamosios vietos.
Pavyzdžiai:
1. „Seniai jis tėkūnu klajoja po svetimas žemes.“ (klajoja kaip benamis)
2. „Tekūnai slapstėsi miškuose nuo savo ponų.“ (pabėgėliai nuo baudžiavos)
3. „Nėra jam namų – tekúnu gyvena.“ (gyvena kaip klajūnas)
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje lietuvių kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.