tautėjimas
Tautėjimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis silpnėjimą, nykimą, prarandant buvusią būklę ar jėgą. Dažnai vartojamas kalbant apie fizinę ar dvasinę silpnumą, sveikatos pablogėjimą, energijos praradimą.
Pagrindinės reikšmės:
1. Fiziškai silpnėti (ypač dėl ligos, senatvės).
Pvz.: Senelis pradėjo tautėti po širdies priepuolio.
2. Dvasiniu požiūriu nykti, netekti gyvybingumo.
Pvz.: Po nesėkmių jo entuziazmas tautėjo.
3. Prarasti buvusią kokybę, intensyvumą (pvz., spalvų, garso).
Pvz.: Audinio spalvos laikui bėgant tautėja.
Sinonimai: silpnėti, nykti, blėsti, gesti, vargti.
Pastaba: Dažniau vartojamas knyginiame ar poetiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.