Tarybiškumas – tai sovietinės sistemos bruožas, kuris reiškia visuomenės ir valdžios organizavimą per tarybas (sovietus) kaip pagrindines valdžios ir valdymo institucijas. Tai apima centralizuotą valdymą, vienpartinę sistemą ir ideologinę kontrolę.
Pagrindiniai bruožai:
- Vienpartiškumas – tik komunistų partija turėjo realią valdžią.
- Hierarchinė struktūra – nuo vietinių tarybų iki Aukščiausiosios Tarybos.
- Ideologinis kontroliavimas – propaganda, cenzūra, priešprieša „vakarietiškumui“.
- Planinė ekonomika – valstybės valdoma ūkio sistema.
Pavyzdžiai:
1. Politinis – Aukščiausioji Taryba TSRS buvo formalus įstatymų leidžiamasis organas, bet priimdavo partijos nurodytus sprendimus.
2. Administracinis – miestų ar rajonų tarybos reguliuodavo vietinį gyvenimą, bet paklusdavo centro nurodymams.
3. Kasdienybėje – „tarybiniai“ švenčių ritualai (pvz., Gegužės 1 d.), pionierių organizacijos, kolektyviniai sprendimai darbe.
4. Termino vartojimas šiandien – dažnai vartojamas kritiškai apibūdinti biurokratiją, formalumą ar pasenusius metodus (pvz., „tarybinis mąstymas“).
Esmė: Tarybiškumas – ne tik istorinė sistema, bet ir specifinė valdymo kultūra, kurios pėdsakų galima rasti ir šiuolaikinėse buvusios TSRS šalyse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.